Petro Tiknevičiaus ūkis
SkelbimasTopinambaiReceptaiNuorodosKontaktai



Topinambai
Rusijos didikai, caras topinambus vadino žemės kriauše dėl pikantiško saldoko skonio. O dėl panašumo į bulvę (gumbai) ir saulėgrąžą (lapai, žiedai) pelnė keistoką bulvinės saulėgrąžos pavadinimą.

Jerusalem Artichoke Flowers, Claude Monet 1880, oil on canvas 100 x 73 cm, National Gallery of Art, Washington, D.C. USA. Gumbuose ir stiebuose daug vitaminų (B1, B2, karotino) mineralinių medžiagų, kalio, cinko, baltymų, pektinų, amino ir riebiųjų rūgščių, cukraus. Ypač gausu geležies ir silicio. Todėl juos valgyti rekomenduojama sergantiems mažakraujyste, pagyvenusiems ir linkusiems pilnėti žmonėms. Topinambuose daug fruktozės, kuri yra didžiausias šių daržovių turtas. Kovo, balandžio mėnesiais jos susikaupia daugiausia (iki 20 proc.), o stiebagumbiai kaip tik tuo metu yra puikaus, traškaus riešutus primenančio skonio. Prasidėjus vegetacijai gumbų skonis suprastėja, nes sumažėja fruktozės kiekis, kuris tuo metu daugiau kaupiasi stiebuose, lapuose.

Šis augalas ypač vertingas sergantiesiems diabetu, podagra ar žarnyno ligomis, nes fruktozė valo organizmą, gerina medžiagų apykaitą, virškinimą, stiprina širdį.

Medžiagų apykaitai pagerinti rytais reikia suvalgyti keletą šaukštų trintų gumbų. O jų sultimis galima gydyti opas, nudegimus,    jas gali gerti ir vaikai, ir alergiški žmonės. Užsienyje iš topinambų gaminamos alkį ir apetitą mažinančios kramtomosios tabletės. Šias daržoves galima valgyti žalias, virtas, troškintas, konservuotas.

Gumbų lupenos - be kamštinio sluoksnio, todėl ruošiant maistui nereikia skusti, tereikia švariai nuplauti.

Iš šakniagumbių gaminamas nekaloringas vaisių cukrus, gira, vynas, ruošiamos salotos, košės, blynai, apkepai. Gražūs žiedai tinka puokštėms.

Ūgiu topinambai lenkia daugelį daržo augalų - per vasarą stiebai užauga iki 2,5-3 m. Todėl tinka uždengti negražų sklypo kampelį, komposto krūvas. Topinambų sąžalynas gerai sutvirtina gruntą, nupjauti stiebai su lapais lysvę praturtina kaip žaliosios trąšos. Vasarą galima juos pjauti net kelis kartus, pirmą kartą - 70-80 cm aukštyje.

* Gumbai sodinami vėlų rudenį - spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje, arba ankstyvą pavasarį, vos pradžiūvus dirvai. Į sunkesnę dirvą geriau sodinti kovą-balandį.

* Bulvinės saulėgrąžos geriausiai tarpsta saulėkaitoje, bet auga ir pusiau pavėsyje. Augalams reikalingas purus, laidus vandeniui, vidutinio derlingumo dirvožemis, todėl geriausiai tinka dirva, kurioje gausu humuso.

* Specializuotose parduotuvėse įsigykite šviežių, tvirtų ir sveikų gumbų. Juos stenkitės kuo greičiau pasodinti, nes greitai suvysta, todėl gali neprigyti. Apvytusius galima kelioms valandoms pamerkti į vandenį. Geriausia, kai sodinamoji medžiaga sveria 30-50 g.

* Mažesnius gumbus į duobutę meskite po du, didesnius po vieną. Jei sodinate pavasarį, didesnius perpjaukite skersai. Rudenį sodinami 15 cm gylyje, o pavasarį - 10 cm, 35-40 cm atstumais. Tarpueilių plotis - 60 cm.

* Sudygsta po 20-30 dienų. Sunkesnėje dirvoje paaugusius stiebus reiktų apkaupti ir pamulčiuoti.

* Rudenį augalai tręšiami fosforo ir kalio, o pavasarį - azotinėmis trąšomis.

* Vienoje vietoje topinambai    gali augti net 20 metų, tačiau didžiausią derlių duoda 5-10 augimo metais. Vėliau rekomenduojama persodinti.

* Gumbai gali žiemoti ir daržo lysvėje neuždengti, nes pakenčia šaltį net iki -30°C. Šviežių galima prisikasti net viduržiemį, o juose esanti fruktozė niekur nedingsta ir nepraranda savo galių.

* Derlius imamas nuo lapkričio iki balandžio pabaigos - tada, kai mūsų krašte kitų daržovių derliaus nėra. Iškasus gumbus žiemai, sandėliuoti galima kaupuose, susluoksniuotus su durpėmis, smėliu ar vėsiame rūsyje.

* Jeigu daug metų iš eilės neimsite bulvinių saulėgrąžų derliaus, tai augalai išvešės, o gumbai susmulkės. Jeigu prieš kiekvieną žiemą surinksite bent pusę gumbų, tai likę dirvoje užaugs daug didesni.

Paragaukime
Iškastų gumbų ilgai laikyti negalima - suvysta. Norėdami juos išlaikyti ilgiau, suvyniokite į drėgną rankšluostį ir įdėkite į šaldytuvą. Gumbus galima užšaldyti.
 Šaltinis “Vakarų ekspresas“  http://www.ve.lt/galery/_pdf/2008-10-11.pdf

SkelbimasTopinambaiReceptaiNaikinimasNuorodosKontaktai